Gyvenimo knyga-jausmu saltinis | | Воскресенье, 01 Апреля 2012 Года | 18:22 | | | | | Melagių diena- Balandžio 1-oji!!!!!! Vienintelę metuose dieną – balandžio 1-ąją – galime meluoti, pokštauti, kiek tik leidžia širdis ir nesulauksime jokių priekaištų. Buvo tikima, kad jei balandžio 1-ąją apgausi, seksis visus metus. Kitur sakydavo, jei apgavai balandžio pirmąją , seksis visus metus apgaudinėt. Svarbiausia, negalima pykti ant to , kuris apgavo. Tik prisiminkite, kad melų juokai geriausi iki 12 val., nes vėliau niekas niekuo nebetiki, net ir sakant teisybę .Juokas – dalykas rimtas… juoktis sveika… juokas prailgina gyvenimą…juokas yra puikus ir naudingas vitaminas sveikatai, todėl netingėkite pralinksminti šią dieną kuo daugiau žmonių, nebūtinai remdamiesi senovės prietarais, bet tiesiog, tam kad sukeltumėte kuo daugiau juoko. Taigi apgaudinėkite ir būkit apgauti! Linksmos balandžio 1-osios!!!!!!!
| | |
| Четверг, 29 Марта 2012 Года |
08:38 | | | | |
Большое прибольшое спасибо за поздравления! Я всех вас люблю,крепко обнимаю и горячо целую!!!!!
Širdingas ačiū!Karštas karštas bučkis visiems!
| | |
| Воскресенье, 25 Марта 2012 Года |
00:21 | | | | | Šiek tiek jumoro...trečios klasės mokinės rašinys.
| | |
| Понедельник, 19 Марта 2012 Года |
23:18 | | | | |
| | | 22:51 | | | | | Šiek tiek jumoro...na...ir teisybės...
| | |
| Четверг, 08 Марта 2012 Года |
20:24 | | | | |
| | | 09:48 | | | | | Mielosios moterys,mylėkit ir būkit mylimos.Būkit laimingos!!!!!!!!!!!!!!!!
| | |
| Суббота, 03 Марта 2012 Года |
19:41 | | | | | Kaip išgirsti kitą, užmegzti ryšį, tapti savu?
nuoroda: http://www.balsas.lt/.../1
Ką reiškia, kai tarp žmonių užsimezga artimas ryšys? Kas sukuria tą ryšį? Žmonės intuityviai pajunta artumą, tačiau nežino, kodėl jis atsirado, ir nesupranta, ką daryti, kai jis dingsta. Gal susitinka artimos sielos? Ne. Paaiškinimas banalus: ryšys atsiranda, kai kitas žmogus mumis nuoširdžiai domisi ir sugeba įeiti į mūsų pasaulį, jį priimti. Kaip sako Davidas Schwartzas, „dideli žmonės įvaldo klausymo meną, maži žmonės įvaldo kalbėjimo meną“.
Neatidumo priežastys
Kai reikia klausyti, mūsų mintys gali suktis apie ką nors kita: esame pavargę, manome, kad žinome viską, ką kalbėtojas gali pasakyti. Yra daug puikių neklausymo būdų: galime taisyti kalbančiojo klaidas, patarinėti, staiga atsiminti tai, ką patiems norisi pasakyti, rinkti informaciją puolimui, vertinti (tas – gerai, tas – ne), vaidinti, kad klausome, bet nieko neįsiminti. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra egocentriškas, nesugeba klausyti, nes trokšta parodyti, koks yra reikšmingas, pranešti apie save. O gal tam, kad tas „aš“ būtų pasotintas ir elgtųsi kukliau, visų pirma reikia juo pasirūpinti, jį pamaitinti? Juk norint sugebėti klausyti reikia sumažėti ir savo pasaulyje padaryti vietos kito žmogaus mintims ir jausmams. Taigi, pradėkime. Pirmas žingsnis: išmokime sutelkti dėmesį į kalbantįjį, duokime jam laiko tinkamiems žodžiams rasti, patys nieko nesakykime. Tai tarsi meditacija. Svarbiausia – nurimti ir atsipalaiduoti. Nusiteikite: „Aš turiu tau laiko ir man norisi tave suprasti.“ Bet daug kam taip tylėti be galo sunku! Vidutinis kalbėjimo greitis keturis kartus lėtesnis nei suvokimo greitis. Klausant mūsų smegenys yra neapkrautos, lieka daug laisvo laiko, dėmesys ima ir nukrypsta. Apie ką galvoti klausant? Kuo užsiimti? Per daug klausinėti neverta – atitrauksime žmogų nuo to, ką jis stengiasi pasakyti. Ir be jokių klausimų galima išgirsti dar labai daug: kokia kalbančiojo nuotaika, ką jis mums jaučia, ko jis savo kalbėjimu sąmoningai ar nesąmoningai siekia. O geriausia įsivaizduoti, ką mes jaustume būdami to žmogaus vietoje. Pagalvokime, kokios jo pasaulio detalės nesuprantame, ir paklauskime apie tai. Žinoma, vien tylėti visą laiką nepakanka – kalbėtojas nejaus, ar mums įdomu. Svarbu paraginti tęsti, parodyti, ką jaučiam, apibendrinti tai, ką supratome. Mokytis klausyti iš pradžių sunku, bet paskui būtinybė save kontroliuoti dingsta. Kita vertus, išmokus klausyti atsiveria liūdnas vaizdas: pradedi ypač aiškiai matyti, kaip nedėmesingai tavęs klausosi kiti. Aukštasis supratimo ir pajautimo pilotažas Kalbėtojas mus mato – mūsų veido išraiškas, kūno kalbą. Jei „ant veido parašyta“, kad mums nuobodu, jo entuziazmas ges. Žmogų galima paveikti vien tik kūno kalba – tai, ko mes iš jo tikimės, veikia kaip hipnozė. Galbūt todėl, jei iš vaiko tikimasi genialumo, jis šį lūkestį dažnai vienaip ar kitaip pateisina, o jei manoma, kad jis taps „toks pat kvailas, kaip tėvas“, jis toks ir bus. Dar labai svarbu rasti, dėl ko su žmogumi mes nuoširdžiai sutinkame. Pagyrimai mus taip pat stipriai veikia, kartais net per stipriai. Klausydamiesi mes tarsi apšviečiame vienas kitą ir pradedame matyti tai, ko negalėjome pamatyti vieni. Norint kurti, nereikia daug galvoti, reikia tiesiog atsiverti pilnam spalvų ir pojūčių pasauliui. Tada klausai ne tik žmogaus, kuris kalba su tavimi, bet ir oro, kėdės, durų, iš už lango ateinančio metų laiko, praeities ir ateities, klausai ausimis ir klausai nugara. Kai klausai, viską priimi be sprendimų ir po to apie tai, ką išgirdai, gali pasakyti tiesą. Jei gali pajausti realybę aplink save, kūrybai nieko daugiau ir nereikia. Kodėl norėjosi parašyti apie klausymąsi ir supratimą? Todėl, kad tai esminė mano darbo dalis, tačiau kas dieną matau, kaip žmonės negirdi vieni kitų, o dialogai primena kolektyvinius monologus. Genovaitė Petronienė
| | |
| Четверг, 09 Февраля 2012 Года |
22:44 | | | | |
| | | | |